- tirliuoti
- tirliúoti, -iúoja, -iãvo KŽ, DŽ1 žr. tirlenti 1. Gerai žilvičio dūdelė: ilgą padarai keliom skylutėm, tirliúoji Alz. Išpjaustai [dūdelės] viršuj vieną skylutę, toliau kokias tris ir tirliúoji su pirštais Alz. Tirliuojama ant jo (ožio rago) tas pat, kaip ant lamzdžio LTII107(Sab). Džiaugias piemenys, raliuoja ir su lamzdeliais tirliuoja LMD(Šmn). 2. Vyturėlis vėl pakilo į žydrą mėlynę ir giedojo ten, ir tirliavo linksmas J.Balt. \ tirliuoti; nutirliuoti; patirliuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.